Jean-Marie G. Le Clézio "Auksinė žuvelė"
Knyga išleista 1997 metais. Goodreads svetainėje ją yra įvertinę 574 skaitytojai. Dažniausi vertinimai: 3 (34%) balai ir 4 balai (30 %).
Justinas Dižavičius:
Perskaičius "Dykumą" norėjosi pažiūrėti, ką šis rašytojas sugeba dar. Taigi pagaliau perskaičiau dar vieną jo knygą. Ir ko gero galima sakyti, kad tai yra paprastesnis, prieinamesnis "Dykumos" variantas. Ne, nėra taip, kad rašytojas atkartotų tai, ką jau rašė anksčiau. Tačiau pagrindiniai elementai tie patys: nuo savo šaknų atskirta afrikietė mergaitė, kelionė iš trečiojo pasaulio šalies į turtingą Vakarų kultūros pasaulį, galiausiai sugrįžimas prie savo šaknų jau tapus stipresnei ir geriau save pažįstančiai. Taigi rinkitės: tie, kas nori geros, paprastai, lengva ranka parašytos knygos - imkite "Auksinę žuvelę", tie, kas nori iššūkio, keliaukite į "Dykumą".
Indrė Audenytė (Šiaurės Atėnai):
Lailos istorija – tai dviejų kultūrų kolizijos metafora; Vakarai imigrantus mato kaip žaisliukus, su kuriais galima nesiskaityti. Imigrantų gyvenimas atrodo sudėtingas, tačiau jokio patoso knygoje nėra – veikiau ramus kalbėjimas apie rupią kasdienybę, kurios nuolatinis palydovas skausmas tampa banaliai įprastas. Pasakojimas neleidžia nuobodžiauti – siužeto linija vingri, tačiau dėl to nukenčia prasmė: knygoje yra nemažai antraeilių personažų, kurių istorijos paviršutiniškos, stereotipinės, o pačios Lailos nuotykiai – it pasakos ir serialo lydinys.
Taip pat rekomenduoju Kastijos blogo apžvalgą: „Auksinė žuvelė” — akivaizdu, ne pati geriausia Le Clezio knyga, nelabai aišku, kodėl būtent ją pasirinko leidėjai, supažindinant su šiuo rašytoju, bet iš pradžių netgi šokiruojanti paprastumu ir, net nežinau, kaip įvardinti — elementarumu? tarsi žiūrėtum eilinę įprasto serialo seriją — nuo Paryžiaus pasakojimo tiesiog įtraukia: neįprastumu, paslaptimis, tuo pačiu paprastumu, marginalinio gyvenimo aprašymais ir traukia skaityti toliau, sužinoti istorijos eigą, nors pabaiga nujaučiama — pasakos tipo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą