Trys moterys, o ketvirtas - vyras - Lazaris Lindtas. Jis savaip ,,įsipaišo" į kiekvienos iš jų svajones ir gyvenimą.
Barbariska ir jos svajonė turėti namus. Galočka ir jos mylimasis Nikolenka. Marusia ir jos noras susilaukti vaiko. Beje, niekada nesupratau, kaip rusai sugalvojo Aleksandrus vadinti Sašomis, tačiau šis jų gebėjimas kurti mažybines vardų formas mane žavi iki šiol.
Vargu ar įsivaizduočiau, kad šiame dešimtmetyje įmanoma parašyti geresnį rusišką romaną negu šis. Pacituosiu Kristiną Sadauskienę iš Kultūrpolis.lt: ,,Pastebėjau, kad tai, kas pavyksta tiems keliems mano žinomiems šiuolaikiniams rusų autoriams, turbūt vargu ar pavyktų kurios kitos valstybės kultūrinėje terpėje išaugusiems literatams. Dramatiškumą gesina ironija ir cinizmas, vulgarumą atsveria tyrumas, aštrus materializmas dera su poezija ir taip toliau, beprotišką meilę sutramdo gyvenimo aplinkybės". O gero rusiško romano neskaičiau nuo Dostojevskio laikų (tai reiškia maždaug 6 metai atgal), todėl visai pasiilgau.
Nors vertinu šį kūrinį aukštai, vis tik kai kas man jame ir nepatiko. Pavyzdžiui, pritrūko paties Lazario Lindto, jo asmenybės ryškumo ir visaip išgarsintos įtakos ir visagalybės. Supratau, kas turima omenyje ir mačiau keletą tos didžiulės įtakos pavyzdžių, bet norėjosi kiek daugiau. Suprantu ir tai, kad romanas sąmoningai šiek tiek provokuoja skaitytoją, nes Lindtas kūrinyje atlieka panašų vaidmenį kaip ir visa XX a. Rusijos istorija - lieka fone. Centre gi - trijų skirtingų kartų moterys. Bet vis tik jo vardu pavadinta ir viena knygos dalis, taigi skaitytojo provokacija, manau, yra dalinė, Lindtas lieka kažkur per vidurį tarp pirmaplanių ir antraplanių personažų, tad vėlgi, man norėjosi jo daugiau.
Tačiau tai atperka labai vaizdinga pasakotojo kalba, ryškios personažų asmenybės (nors Lindtui ryškumo, mano nuomone, pritrūko), gerai įgyvendintas rašytojos užmojis apskritai imtis rašyti tokių didelių apimčių kūrinį, kuriame į vieną supintos begalė kitų istorijų. Nuojauta man sako, kad jis nėra pilnai apgalvotas, kai kurios detalės gal ne visai savo vietoje, bet ta pati nuojauta sako, kad reikia šitą knygą mylėti. Todėl imkite, skaitykite ir mylėkite!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą